Kartą gyveno NEAPOLIS. Tikrasis Neapolis. Tas Pulcinella Neapolis, liaudies folkloro, audringos tarantelos, šokamos iki pat nakties vidurnakčio Piazza Plebiscito aikštėje, ir sfogliatella ragaujamos auštant Neapolis. San Gennaro, „Pizza Napoletana“ ir tikrų kavinių su „5 C“, kaip reikalauja tradicijos Neapolis.

Man gyvenime pasisekė kelis kartus aplankyti Neapolį – vaikystėje, jaunystėje ir jau būnant suaugusiu vyru.

Atmintis, kuri pirmiausia sugrįžta, yra rytinis kavos kvapas senoje kavinėje šalia Piazza Plebiscito. Ten kavos profesoriaus testas visuomet buvo toks pat: metalinis šaukštelis, įdėtas į tikrą neapolietiškos kavos puodelio centrą, turėjo labai lėtai grimzti link kraštų dėl tirštos kavos putos. Ir ta kava buvo nepaprasta – tokia kreminė ir intensyvi, kad niekada gyvenime daugiau neparagavau tokios kavos, kaip toje senojoje kavinėje mano nuostabiajame Neapolyje. Tai būtent taip aš noriu prisiminti Neapolį – su tuo kavos kvapu, kuris skleidžia Neapolio skonį, gyvenimo skonį. Nes kai esi Neapolyje, oras, kurį įkvepi, visada toks pats. Tas oras, kuris kvepia Italija. Tas oras, kuris praeina per tavo mintis ir eina tiesiai į širdį.

Todėl bandome tikrąjį Neapolį paversti į mūsų Caffè CREMA DI NAPOLI, sukurtą pagal tą senojoje kavinėje naudotą receptą, kuris įėjo į istoriją ir kuris lydės mane visą likusį gyvenimą.

Giuseppe Allegri – „Capsuleria“ įkūrėjas